Mokslas Vilniaus universitete

Mokslas Vilniaus Universitete

Vilniaus universitetas, įkurtas jėzuitų ordino 1579-aisiais ir žinomas kaip viena seniausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, davė pradžią ne tik Lietuvos aukštojo mokslo vystymuisi, bet ir išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Garsių Vilniaus universiteto steigėjų, dosnių mecenatų, šios aukštosios mokyklos rektorių, žymių profesorių ir auklėtinių europinio masto darbai – profesorių veikalai (rankraščiai, knygos), iškiliausių mokslininkų tyrinėjimai, geriausių Europos leidyklų (Plantenų, Elzevyrų) leidiniai, senoji kartografija – atskleidžia universiteto intelektualinės bei kultūrinės tradicijos savitumą ir išskirtinę reikšmę nacionalinės kultūros raidai. Tarp akademijai nusipelniusių asmenų minėtini valdovai Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, didikai Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Kazimieras Leonas Sapiega, jėzuitai – pirmasis kolegijos rektorius Stanislovas Varševickis, pirmasis akademijos rektorius Petras Skarga, Vilniaus pavyskupys Jurgis Albinijus ir kiti. Vilniaus universiteto profesūros ir jo auklėtinių humanitarinių mokslų pasiekimai buvo reikšmingi visai Europai – intelektualus domino filosofo Martyno Smigleckio Logikos vadovėlis, jie žavėjosi oratoriaus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija, politikos mokslams didelę įtaką turėjo teisininko Araono Aleksandro Olizarovijaus knyga Apie politinį visuomeniškumą, retorikos ir muzikos teoretiko Žygimanto Liauksmino vadovėlis Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės, sulaukę daugybės laidų, taip pat matematiko Adalberto Tylkovskio Philosophia curiosa, be svarbiausių Aristotelio filosofijos dalių papildyta Renesanso gamtos mokslų pasiekimais, ir t. t. Į pasaulinį mokslinį kontekstą įsiliejo ir karo inžinierius Kazimieras Semenavičius su savo veikalu Didysis artilerijos menas, astronomas Tomas Žebrauskas, gydytojas Andrius ir matematikas Janas Sniadeckiai, gamtininkas Georgas Forsteris, medikai Johanas ir Jozefas Frankai, istorikas Joachimas Lelevelis, poetas Adomas Mickevičius, istorikas Simonas Daukantas ir daugelis kitų.

Semenavičius, K. Artis magnae artilleriae pars prima. Amsterdam, 1650

Vilniaus universiteto auklėtinis inžinierius Kazimieras Semenavičius (apie 1600–po 1651) savo veikale Didysis artilerijos menas pirmą kartą iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių. Knyga greitai susilaukė pripažinimo, tuoj pat buvo išversta į prancūzų, vokiečių, anglų, olandų, danų, lenkų (dabar verčiama į lietuvių) kalbas ir ilgą laiką naudota karininkų rengimui. Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, kuriuos mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, jų konstrukcijos ypatumai.

BAV – Bibliotheca Academiae Vilnensis

Istoriškai susiformavęs fondas Bibliotheca Academiae Vilnensis (BAV) – vienas vertingiausių bibliotekoje saugomų kolekcijų. Joje – knygos iš Žygimanto Augusto, Sapiegų, G. Albinijaus, V. Protasevičiaus, M. Paco, E. Valavičiaus ir universiteto profesorių bei auklėtinių asmeninių rinkinių. Šiame fonde, kuris ypač vertingas savo istorine kultūrine prasme, yra daug mokomosios literatūros (vadovėlių), bažnytinės ir civilinės teisės veikalų, žodynų ir enciklopedijų, įvairių šalių ir visuotinės istorijos studijų, gamtos mokslų, architektūros, meno ir muzikos leidinių. Didelė dalis knygų po universiteto uždarymo 1832 metais buvo išvežta į Rusiją ir tik XX a. šeštajame dešimtmetyje iš ten sugrąžintos. Jos saugomos pagal senuosius istorinius šifrus. Dauguma knygų, manoma, yra Vilniaus knygrišių darbas.