Lietuvos ir kaimyninių šalių istorijos šaltiniai

Lietuvos ir kaimyninių šalių istorijos šaltiniai

Rankraščių skyriuje saugoma gausi savo apimtimi rankraščių kolekcija (F5 – Mišrus), kurios didžiąją dalį sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (dabar – teritorijos, įeinančios į Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių sudėtį) XIV a. (nuorašai), XV a.–1944 m. rankraštiniai ir spausdintiniai dokumentai, parašyti kanceliarine slavų, lenkų, lotynų, vokiečių, turkų ir kt. kalbomis. Joje yra LDK didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių fundacijos bažnyčioms, privilegijos miestams ir didikams. Nemažą fondo dalį sudaro įvairių konfesijų bažnyčių ir vienuolynų administravimo, turto, pastoracinės ir edukacinės veiklos dokumentai: Romos popiežių apaštaliniai laiškai, bulės ir indulgencijos, Vilniaus vyskupų raštai, Kijevo ir Galicijos metropolitų laiškai, Lietuvos ir Baltarusijos bažnyčių ir vienuolynų (bernardinų, bonifratrų, pranciškonų, augustinų, dominikonų, reguliariųjų kanauninkų, bazilijonų, stačiatikių ir kt. ) fundaciniai raštai, inventoriniai aprašymai, teisminių procesų dėl turto dokumentai.

Nemažą fondo dalį sudaro žymių LDK didikų ir bajorų šeimų archyvai. Yra Chodkevičių, Giedraičių, Goštautų, Liubeckių, Pesliakų, Potockių, Radvilų, Radziševskių, Sapiegų, Soltanų, Tiškevičių ir kitų giminių dokumentai bei šioms šeimoms priklausančių dvarų ir palivarkų aprašymai, valstiečių inventoriniai sąrašai, testamentai.

Įdomūs gali būti Vilniaus, Kauno magistratų bei kitų miestų administracijos įstaigų, amatininkų cechų dokumentai bei įvairius istorinius įvykius (1794-ųjų, 1830–1831-ųjų ir 1863-iųjų metų sukilimus bei 1812-ųjų metų karą) atspindintys dokumentai.

XIX–XX a. atspindi ir carinės Rusijos Šiaurės Vakarų gubernijų administracijos, valstybinių dvarų bei švietimo įstaigų (Lenkų mokyklos Paryžiuje, Sankt Peterburgo Dvasinės seminarijos ir kt.) dokumentai.