Autografų kolekcija

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus autografų kolekciją sudaro per 300 s. vnt. Kolekcija apima įžymiųjų svetimšalių, įžymiųjų lenkų ir Lenkijos bei Lietuvos valdovų: Žygimanto Senojo (1519–1526), Žygimanto Augusto (1562–1566), Stepono Batoro (1580–1583), Onos Jogailaitės, Zigmanto Vazos (1596–1621), Augusto II (1698–1732), Augusto III (1764–1797), Jono Sobieskio, Stanislovo Augusto Poniatovskio ir kitų valdovų, didikų bei jų giminaičių autografus; taip pat lenkų rašytojų ir visuomenės veikėjų: I. J. Kraševskio, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, M. Ožeškovos, T. Narbuto, A. H. Kirkoro ir daugybės kitų; prancūzų rašytojų ir dailininkų, mokslininkų: A. Dekamo (Decamps), V. Hugo, P. Beranžė, R. Šatobriano, Voltero, L. Pastero ir kt.; Vilniaus unitų vyskupo Juozapato Kuncevičiaus, Vilniaus stačiatikių metropolito Josifo Semaškos, Vilniaus universiteto praktinės chirurgijos profesoriaus Jokūbo Briotės, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus; rusų rašytojų, istorikų, valstybės veikėjų: G. Deržavino, K. Batiuškovo, I. Kirejevskio, A. Arakčejevo, F. Dostojevskio, A. Gerceno, S. Glinkos, B. Kurakino, V. Odojevskio, I. Turgenevo, P. Kiseliovo, Jekaterinos II ir t. t. autografus.

Dokumentų vertė nevienoda, tačiau kiekvienas čia esantis dokumentas tyrinėtojams gali praversti kaip autentiška medžiaga istorijos ar gyvenimo faktui paliudyti. Beveik visi dokumentai turi savo kelio į biblioteką istorijas. Autografus rusų kalba bei nemažai kitų 1903 metais Vilniaus viešajai bibliotekai padovanojo Aleksandras Vladimirovičius Žirkevičius (1857–1927) – karo juristas, rašęs eilėraščius ir beletristikos kūrinius, mėgęs rinkti autografus. Dalis kolekcijos dokumentų – iš Lenkų bibliotekos Versalyje (Vilniaus universiteto bibliotekos Versalyje), dar kiti – Vilniaus viešosios bibliotekos palikimas, į kurią, siekdami išvengti galimų caro represijų ir liūdnų pasekmių, žmonės perduodavo ir savo asmenines brangenybes (angl. treasure, pvz. Adomo Mickevičiaus eilėraštis-autografas). Kolekcijos visuma savaip prasminga ir įdomi. Chronologinės fondo ribos: XVI–XX a.; rašyta: lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, lotynų, kanceliarine slavų, baltarusių ir kt. kalbomis.